Prekyba marketplace’uose: rinktis tarptautinę ar vietinę platformą?

Internetinės prekybvietės arba angliškai – marketplace’ai – užima vis didesnę dalį elektroninės komercijos rinkos Baltijos šalyse. Čia egzistuoja ir tarptautiniai vardai, tokie kaip „Amazon“ ar „eBay“, ir vis labiau augantys vietinio regiono markatplace’ai „Allegro“ ar „Pigu.lt“. Kokie didžiausi iššūkiai lydi prekybą marketplace’uose, kaip pasirinkti – tarptautinė ar vietinė prekybos platforma – ir daugelis kitų klausimų bus atsakyta vienoje didžiausių elektroninės komercijos konferencijų ir parodų „Ecomexpo’22“, vyksiančioje Vilniaus parodų centre „Litexpo“, rugsėjo 29 d.

Kodėl vietiniai markerplace’ai laimi savo rinkose?

Katarzyna Rosa, vyresnioji edukacijos ir verslo plėtros partnerė konferenciją remiančioje internetinėje prekybos platformoje „Allegro.pl“, sako, kad tose rinkose, kurios turi itin stiprias vietines prekybos internetu platformas, jos dažniausiai ir dominuoja, lyginant su pasauliniais žaidėjais. „Geri pavyzdžiai yra „Bol.com“ Olandijoje ar mūsų „Allegro.pl“ Lenkijoje, kurie savo rinkose pirmauja prieš pasaulinius galiūnus. Taip nutinka todėl, kad lokalios prekybvietės tikrai gerai išmano savo klientų poreikius, skiria laiko pasitikėjimui auginti, atsižvelgia į vietinių klientų iššūkius ir daro aktualius ir reikalingus pokyčius, kad klientų el. verslai klestėtų“, – sako K. Rosa.

Pasak „Allegro.pl“ atstovės, nors didžiosios pasaulinės interneto platformos atveria didelius plotus naujų pirkėjų, vietinėse yra lengviau išsiskirti, būti pastebėtais: „Vietinėse prekybos internetu platformose nauji e. pardavėjai neturi konkuruoti su milijonais kitų pardavėjų ir vis tiek turi pakankamą klientų bazę ir srautą tam, kad pasiektų išsikeltų pardavimų tikslų“.

Ar verta derinti prekybą vietiniame ir tarptautiniame marketplace?

Katarzynai Rosai pritaria ir „Pigu.lt“ marketplace’o vadovas Raimondas Žilėnas, kuris sako, kad „Pigu.lt“ privalumai, lyginant su globaliomis prekybvietėmis, yra tai, kad pirkėjai gali būtų aptarnaujami vietine kalba, pardavėjams iškylantys klausimai sprendžiami žymiai greičiau.

„Marketplace’ai naudingi tuo, kad jie jau dabar turi didžiuli klientų srautą. 66% visų apsilankymų e. parduotuvėse Europoje yra būtent internetinės prekybos platformose. Klientai nori rasti viską vienoje vietoje, prekes gauti greitai ir naudotis jiems populiariausiais atsiskaitymo bei pristatymo būdais. Tai paaiškina tokį prekyviečių populiarumą“, – komentuoja R. Žilėnas.

Paklaustas, ar prasminga derinti prekybą vietiniuose ir tarptautiniuose marketplace’uose, jis teigia, kad tai yra ne tik vertinga, bet ir būtina siekiant maksimalių rezultatų: „Mūsų pagrindinis išskirtinumas – Baltijos rinkos išmanymas. Todėl tie pardavėjai, kurie prekiauja kituose marketplace‘uose prisijungia prie mūsų dėl Baltijos šalių klientų. Mes puikiai išmanome Baltijos šalių e. prekybos rinką, reikalavimus, reguliavimus, esame gerai žinomi bei patikimi prekės ženklai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turintys didelį būrį lojalių pirkėjų. Tačiau veikiame tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – tai mūsų stiprybė ir išskirtinumas. Esame vienintelis ir didžiausias Baltijos šalių marketplace‘as. Veikiame tik 3 metai, bet jau turime daugiau nei 4000 pardavėjų, o pardavėjų pardavimo pajamos planuojame, kad pasieks 100 mln. eur. kitais metais. Skaičiai įspūdingi, jie tik patvirtina, kad pasaulinė tendencija – prekyba marketplace‘uose vis labiau įsigali ir Baltijos šalyse“.

Kaip skiriasi atsiskaitymas vietiniuose ir tarptautiniuose marketplace’uose?

Kalbant apie e. komercijos eksportą per prekybos platformas, vienas svarbių klausimų yra, ar prekyba tarptautinėse ir vietinėse platformose skiriasi mokėjimų aspektu? SEB banko Lėšų valdymo skyriaus vadovė Dovilė Bansevičienė sako, kad mokėjimo būdų e. komercijos rinkos dalyviams yra įvairių, bet jų populiarumas skirtingose Europos šalyse skiriasi.

„Pavyzdžiui, Baltijos šalyse populiariausias atsiskaitymo internetu būdas yra „Bank Link“ paslauga ir mokėjimų inicijavimas, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje dominuoja atsiskaitymas kortelėmis. Todėl įmonės, norinčios padidinti klientų lojalumą ir pardavimų skaičių bet kurioje rinkoje, turi atsižvelgti į įvairius veiksnius, kad galėtų geriausiai suderinti savo mokėjimo galimybes su tų rinkų vartotojų lūkesčiais“, – sako SEB banko ekspertė D. Bansevičienė.

Pasak jos, galima daryti išvadą, kad vietiniai marketplace’ai puikiai žino, kaip atsiskaityti mėgsta jų pirkėjai ir dažniausiai siūlo daug atsiskaitymo būdų: atsiskaitymas vietoje, kai ateini gyvai pasiimti įsigytų prekių, banko pervedimu, elektronine bankininkyste (mokėjimo inicijavimo ar „Banklink“ paslaugos), banko kortele, buy now pay later, grynais pinigais ir pan. O globalios platformos dažniausiai siūlo tik kelis atsiskaitymo būdus: atsiskaitymą kortele ir skaitmenine pinigine (digital wallet).

Reikėtų pabrėžti, kad nėra vieno geriausio ir visiems tinkančio atsiskaitymo būdo. Vietinių mokėjimų nuostatos skiriasi kiekvienoje šalyje, tad prekybininkui norinčiam plėstis tarptautiniu mastu, svarbu išanalizuoti galimus vietinių mokėjimų būdus ir juos pasiūlyti tos šalies pirkėjams. Taip pat reikia įsivertinti, kad jūsų siūlomų produktų pasiekiamumas per pasaulinę pardavimo platformą bus žymiai didesnis, o vietinės e. parduotuvės dažniausiai bus prieinamos tik tos šalies pirkėjams.

Viena didžiausių e. komercijos konferencija ir paroda „Ecomexpo’22“, anksčiau veikusi pavadinimu „E-komercija“, rugsėjo 29 d. vyks parodų centre „Litexpo“. Paroda bus transliuojama ir internetu. Bilietus gyvam dalyvavimui ir transliacijai įsigyti galima internetu.